„Musių valdovas“ – knyga, apie kurią girdėjęs bene kiekvienas žmogus nors ji ir nėra įtraukta į privalomosios perskaityti literatūros mokyklinį sąrašą.
William Golding kuria gana neįprastą siužeto liniją: ideali vieta – sala, nekalti mokyklinukai. Vienas berniukas, vyresnis, tačiau taip pat vos įžengęs į paauglystę, prisiima lyderio vaidmenį – bando įvesti taisykles, sugalvoti būda, kaip visiems išgyventi – visai kaip ir elgtųsi suaugusieji.
Atrodytų, viskas klostosi puikiai, tačiau atsiranda kažkas nepaaiškinamo, kažkas krūmuose, tamsoje, medžių tankynėje; baimės sėkla įsimeta į visų širdis.
Nors aplink nėra nei vieno suaugusiojo, vaikus vis tiek riboja metų metus į galvas kalti apribojimai. Pavyzdžiui, kad negalima skriausti silpnesnio ir mažesnio už save. Kol šis tabu nėra sulaužytas, gyvenimas saloje nuostabus, tačiau vieną dieną nutinka neišvengiamas dalykas ir viskas pasikeičia.
Pirmas taisyklių sulaužymas labai nedrąsus, sukeliantis daug klausimų ir graužaties. Tačiau tuo viskas nesibaigia. Vieną kartą nusižengus niekas nebetrukdo eiti toliau. Taip prasideda chaosas bendruomenėje – vienu menku nukrypinu nuo taisyklių. Tai prasideda širdyje, mintyse.
Tačiau taisyklės tam ir kuriamos, kad būtų sulaužytos. Visi žino, kad anksčiau ar vėliau tai nutiks. Klausimas tik kada ir kaip, o svarbiausiai, kokie bus padariniai.
Mano nuomone, „Musių valdovas“ tai ne paprasta istorija, o metafora į žmonių visuomenę, taisykles, jų paisymą ir laužymą. Apie tai, kas nutinka sulaužius taisyklę.
Knygą rekomenduoju visiems. Jei neįžvelgsite sąsajų su šiuolaikine visuomene, taip bent jau perskaitysi tikrai ne ką mažiau įdomią istoriją apie tai, kaip vaikai vieni mėgina išgyventi negyvenamoje saloje.
Anotacija
„Musių valdovas“ – filosofinis-alegorinis romanas, išgarsinęs rašytoją Williamą Goldingą visame pasaulyje. 1983 autorius apdovanotas prestižine Nobelio literatūros premija.
Lėktuvui sudužus negyvenamoje saloje vieninteliai išsigelbėję – grupelė berniukų. Dienomis vaikai aikčioja iš susižavėjimo pakerėti slėpiningo salos grožio, juos vilioja romantiška perspektyva gyventi robinzoniškai, laisvai, be suaugusiųjų , tačiau naktimis baimę kelia paslaptingas žvėris. Kai berniukai sulaukėja ir vaikiškos jų svajos virsta kraujo troškuliu, išsiruošiama į medžioklę. Drebančia ranka praliestas kraujo lašas pamažu tirpdo ribą tarp žvėries ir žmogaus, pyktis ir kerštas nukrypsta į buvusius draugus.
Detalės
Originalas: ”The Lord of the Flies”, anglų k., 1954
Vertimas: „Musių valdovas“, romanas, 264psl., Vaga, 2010
Andrius
2012/01/22 at 00:39
Kiek žinau, ji yra įtraukta į mokyklinę programą. Nežinau ar privalomą ar ne, tačiau, kad mokytojai liepia skaityti tai tikrai.
zhyrapha
2012/01/22 at 13:21
Na, nežinau. Aš šiemet dvyliktokė ir niekas niekad net neužsiminė apie „Musių valdovą“.
Greta
2012/01/22 at 09:05
Liepti tai liepia, bet tikrai ne Lietuvos mokiniams.
Andrius
2012/01/22 at 11:24
Tai, kad ir Lietuvos taip pat. Šniūrais tėveliai knygynuose ieškojo šios knygos savo atžaloms. Galbūt mokytojai savo nuožiūra liepė skaityti?
Sibelė
2012/01/28 at 18:29
nuobodu
zhyrapha
2012/01/28 at 20:09
Pati skaitei šią knygą? :)
Ieva Perednytė
2012/01/30 at 05:32
Kai mokiausi mokykloje, berods 10 ar 11 klasei teko skaityti, vėliau skaičiau anglų kalba. Labai savotiška knyga, Autorius žaidžia žodžiais ir jų prasmėmis, kurias ne visada pagauni puikiai nemokėdamas anglų kalbos. O verčiant į lietuvių kalbą didelė dalis šio kūrinio žavesio tiesiog dingo. Mano galva jį vertą skaityti tik angliškai. It visiškai kita knyga.
Rasa
2012/02/08 at 23:35
Skaityti knygą reikia ir Lietuvos mokiniams – ji įtraukta į privalomosios literatūros sąrašą 2008 metais atnaujintose programose.
Komentatorius
2012/02/12 at 18:24
Įtraukta į programą. Aš tai nenoriu bet ką padarysi :/